.... Visada galvojau, kad gerai, jei žmogus nuolat geroje nuotaikoje, jam pakanka to minimumo miego, nes po jo būna žvalus, kad jis save gerai vertina ir nuolat turi planų. Be to jis greitai atlieka veiksmus, greitai mąsto, turi gerą apetitą ir kas ne mažiau svarbu - yra seksualiai aktyvus. Na, taip aktyvus, bet ne ištvirkęs.
Tiesiog toks energingo ir veiklaus žmogaus etalonas.
Kartais net mėginu juo būti....
Tačiau pasijuntu lyg sergantis.
Bloga tai būsena.
Šios temos pavadinimas yra kiek tendencingas. Energija paprastai asocijuojasi su tais požymiais, kuriuos ir išvardinau. Iš tiesų esu bandęs tokiu būti - pagal visus punktus, tačiau kiekviename atrasdavau tai, kas išsunkia ir nebesugrąžina. Toks jausmas, tarsi voliotumeis pakelėje laukdamas, kol kas paspirs. Iš tiesų visa tendencingai suvokiama energija man buvo ne kas kitas, kaip išorinio, ne vidinio poveikio pasekmė. Ieškodamas jos kitur, pasijutau tokiu vampyru. Ir dar ne bet kokiu - o ilgos grandinės, kurioje gautą energiją turiu būtinai perduoti kitam ir pasijusti vamzdžiu. Daiktu, kuriuo naudojasi kažkokia bendrai eksploatuojama nuosavybė ir kuris yra visai nesvarbus, jei prakiūra .
Energija yra viduje, bet ją sunkiau pasiekti. O pasiekus reikia ne mažiau pastangų, kad nebūtum prijungtas prie vamzdyno ir ištuštintas. Privalai ją saugoti ir sunaudoti lygiai tiek, kiek galima. Nes pritrūksi ir teks eiti plėšikauti. O gal kas dovanoja? Skolina? Parduoda? Negirdėjau....
Energija, kylanti iš vidaus jį patį (vidų) ir skatina.
Turėti ir realizuoti daug planų, būti žvaliam ir vikriam mano galva labiau naudinga išoriškai. Kai save laikai pasaulio dalimi, o ne sava būtimi. Judėjimas pasaulyje (veikla jame), nuolatinis realizavimas kitų vertinimo skalėje neatneša laimės, nes nuolat veiki kitiems, ne sau. Sakysit, bet ir kiti veikia man? Gali būti, bet kas žino, ar jie žino, ko man reikia, ir jei ir yra tas kuris žino, ko man reikia, tai už kelių jis namų ar kokiame kontinente gyvena? Juk geriau už mane to niekas ko gero nežino. Tai kas geriausiai gali veikti mano labui? Akivaizdu, kad pats. Ir tik tada, kai aprūpinsiu sava energija pats save, galėsiu būti įdomus kitiems ne kaip malka ar vamzdis, o kaip žmogus.
Energingas yra ir nuolat tylintis, ilgai miegantis, ar mažai valgantis žmogus. Jo planai gali būti menkaverčiai kitiems, be tai bus jo planai ir svajonės, jo greitis niekaip nepatenkins nei viršininko nei užsakovų, bet tai vis dėlto greitis ir pagaliau kryptis, kuri gali skirtis nuo bendrai paimtos.
Ir pagaliau, jam gali būti kur kas sunkiau, nes vis dėlto "energingas žmogus" labiau matomas, apčiuopiamas ir todėl labiau priimtinas.
Bet jis gi žino, kad žmogumi nėra lengva ir būti...
Jokio čia minoro nėra. Ištisas mažoras.
Pranešimai
