2009 m. vasario 17 d.

Kur sėsti?

Parašė man laiškelį viena moteriškė. Susiruošė kažkur skristi lėktuvu, bet... dabar tos katastrofos taip neramina. Klausia, - kuri vieta lėktuve saugiausia? Na, vistik juk yra kuri saugiausia?
Neramu man pasidarė dėl moteriškės. Dėl savo baimės gali juk ir atsisakyti kelionės į kurortą..
Nepailsės... Susinervins... Kitus sunervins...
- Sėskit gale, - sakau. - Ten saugiausia.
Iš tiesų nežinau, kur saugiausia. Bet jei žus katastrofoje, tai manęs jau neapkaltins, kad neteisingai vietą nurodžiau.
Jei išsigelbės - dėkos ir kitiems patvirtins, kad aš iš tiesų žinau, kur saugiausia..
O jei nuskris laimingai ir be jokių ten katastrofų, - tiesiog užmirš mane.. Tas ir yra labiausiai tikėtinas variantas.
Pailsės... Bus gera ir graži... Kitus žavės...
Svarbu, kad skristų.

2009 m. vasario 16 d.

Darbas ir laikas

Laikas nuo laiko susitinki kokį užsipūškavusį žmogelį, kuris kaip kokį auksą tiesia tau frazę:
- Turiu tiek daug darbo, kad neturiu nei minutės laiko... - ir žvelgia nugalėtojo žvilgsniu.
Negi aiškinsi jam, kad tikras meistras darbą atlieka lengvai ir be vargo, nes jį išmano.
Logikos darbo turėjime ir laiko neturėjime - jokios.

Todėl meistro ženklas - laisvas laikas.

Tobuliausias man žinomas laiko neturintis ir darbo turintis pavyzdys - mechanizmo sraigtelis.
Jis negali sustoti, nes privalo nuolatos suktis.

Tobulybė

Žmona ir dukra per TV žiūri kažkokį užsienio žvaigždučių šėlsmą.
Režisierius laikas nuo laiko akimirkai parodo tūkstantinę žiūrovų minią.
Po to dukra sako mamai:

- Matei kokia graži taškuota suknelė ten buvo?
- Ar ta ant petnešėlių ir lyg maišas? Mačiau.. Man - ne ypatingai...
Supratau, kad Dievas sukūrė jas tobulas.
Aš net nuogos moters ten nebūčiau įžiūrėjęs.
Amen.