Jau senai žinomas dalykas, bet kiekvieną kartą nenustoju stebėtis - kai tik miršta žmogus, atsiranda krūvos jį mylinčių taip, kad per dienų dienas tik apie tai ir tešneka, tik jo vardą mini, tik jo darbais gėrisi. Po to dar sužinai, kad jis turėjo šiek tiek skolų ir laisvai būtų jas užlopęs parduodamas savo darbo rezultatus. Bet reikėjo numirti, kad taip atsitiktų.
Džeksonas ruošėsi uždirbti trūkstamą sumą, dar kartą koncertuodamas Londone. Bet koncertuoti jau nebereikia, o pinigai kažkaip pavėluotai byra lyg iš gausybės rago.
Žmonių meilė proporcinga gyvybės mažėjimui.
Kuo mažiau gyvybės, tuo labiau myli. Apogėjus - mirtis. Po mirties meilė liejas taip gausiai, kad net užtvindo visa kitą.
Nesisielokit, kad Jūsų nemyli dabar. Pamils tikrai ir duok Dieve pamatyti tiek draugų ir mylimųjų dabar , kiek jų susirinks prie karsto tą džiaugsmingą dieną.
Džeksonas ruošėsi uždirbti trūkstamą sumą, dar kartą koncertuodamas Londone. Bet koncertuoti jau nebereikia, o pinigai kažkaip pavėluotai byra lyg iš gausybės rago.
Žmonių meilė proporcinga gyvybės mažėjimui.
Kuo mažiau gyvybės, tuo labiau myli. Apogėjus - mirtis. Po mirties meilė liejas taip gausiai, kad net užtvindo visa kitą.
Nesisielokit, kad Jūsų nemyli dabar. Pamils tikrai ir duok Dieve pamatyti tiek draugų ir mylimųjų dabar , kiek jų susirinks prie karsto tą džiaugsmingą dieną.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą