Kada paskutinį kartą pasakojai istoriją?

Kada paskutinį kartą pasakojai istoriją? Kada turėjai ką papasakoti? Gyvendamas šiame dinamiškame, visokiausių įvykių kupiname pasaulyje dažnai atsiduri ties ta vieta, kuri vadinasi „nežinau, ką pasakyti“... O pasakojimas yra gyvybiškai būtina žmogaus gyvenimo dalis. Pasakodamas nebelieki vienas, nes pasakoji kitam. Nepervertinant galima sakyti, kad pasakojimas yra esminė žmogaus savybė. Pasakodamas atskleidi save. Visos tavo gyvenimo patirtys savaip spalvina pasakojimą, todėl jis yra unikalus, būdingas tik tau. Niekas kitas negali papasakoti tavo isorijos taip, kaip tai gali TU. Tai – tavo vertybių ir idealų išraiška.

Dažnai pasakodamas remiesi kitų žmonių istorijomis. Pasiimi iš jų tai, kas brangu tau, pasimatuoji, užsivelki ir pasipildai. Todėl taip svarbu klausytis kitų pasakojimų. Klausykis, ką pasakoja tėtis ir mama, brangiausi ir ne tokie brangūs draugai ir artimieji. Tuose pasakojimuose atpažinsi ir save, pažinsi ir juos.

Pasakojimas yra unikalus ir priklauso tik tam žmogui. Kaip tik dėl to turiu jį išgirsti ir išklausyti. Kiekvienas gali paliudyti, kad į nebūtį išėjęs žmogus išsineša ir tuos pasakojimus, kurių jau niekad neišgirsi. O tai reiškia, kad taip ir liksi nepažinęs dalies savęs. Taip ir liksi su praradimu. Brangink pasakojimus.

Ar nori papasakoti savo istoriją? Ar nori išgirsti mano?
Tada mes panašūs.